|
|
ilona klausė:
Noriu nusipirkti gerus virimo ir kepimo puodus. Tik va pasiūla iš BAUER
yra plieno puodai, o kitos firmos siūlo titano metalo. Kurie
geresni, ar patvaresni, ar nėra abiejuose kokių nors išsiskiriančių kitų
metalų, kaip pvz. nikelis. Kaina man nesvarbu, tik metalo kokybė verdant,
kepant...
|
|
Guru
atsako:
Atsižvelgiant į tai, kad kaina Jums nėra kliūtis, trumpai drūtai
pasakysiu: iš Lietuvoje pardavinėjamų puodų
optimaliausi Zepter (arba Bauer, jei dizainas labiau patinka). Kiek pigesnis
pasirinkimas būtų Berghoff. Visgi prieš renkantis siūlytume perskaityti
visą šį rašinį iki galo.
Pabandysime apžvelgti nuo pat pradžių: pirmiausia, iš ko daro puodus, puodų pliusus
ir minusus bei kuo jie skiriasi vieni nuo kitų.
Kaip jau pastebėjote, puodai gaminami iš įvairiausių
medžiagų: pradedant aliuminiu ir baigiant Jūsų paminėtu titanu. Kiekviena
iš
šių medžiagų turi savo privalumus ir trūkumus. Ne paskutinėje vietoje ir
pati puodo "sandara".
Pradėsime nuo nerūdijančio plieno (stainless steel) puodų. Vienas
pagrindinių nerūdijančio plieno privalumų - tai
gana inertiškas metalas. Verdant/kepant jis praktiškai nereaguoja net su
stipriausiomis maistinėmis rūgštimis,
taigi šiuose puoduose paruoštas maistas nepraras savo pirminio skonio ar
spalvos. Kitas didelis privalumas -
jiems nereikia didelės priežiūros. Jie nerūdija, juos lengva valyti ir
praktiškai nesideformuoja netgi
numetus. Kitais žodžiais tariant - jie beveik amžini.
Kita savybė, kurią Jūs irgi paminėjote savo klausime – metalų, įeinančių į
nerūdijančio plieno sudėtį,
įtaka sveikatai. Dėl to nereiketų jaudintis: šį plieną sudaro trys
pagrindiniai metalai: geležis, chromas
ir nikelis. Geležis yra labai naudinga organizmui, chromas, vartojamas
mažomis dozėmis - taip pat (reikėtų išvirti bent 7-8
patiekalus šiuose induose, kad priartėtumėte prie rekomenduojamos dienos normos
ribos). Nikelis yra nuodingas vartojant dideliais kiekiais,
bet jo koncentracija šiame lydinyje tokia maža, kad jokios įtakos neturi
(išskyrus alergijos nikeliui atvejus; tuomet
nerekomenduotume išvis naudoti nerūdijančio plieno puodų).
Be šių išvardintų gerų savybių, nerūdijantis plienas turi ir neigiamų: visų
pirma, jis nėra geras šilumos
laidininkas (todėl tai nėra ideali medžiaga bet kokiam kaitinimui kaip,
tarkim, aliuminis ar varis): kaitinant tokį
puodą iš apačios, šiluma sklinda netolygiai, atsiranda
"karšti" taškai. Tiesa,
dabartiniuose puoduose ši problema jau išspręsta: naudojamas papildomas
laidus šilumai sluoksnis arba storas
presuoto plieno dugnas, į kurį dažnai įdedami vienas ar keli sluoksniai
vario ar aliuminio, kas pagerina šilumos
sklaidą. Tikriausiai pastebėjote, kad dauguma brangesnių puodų turi storą
dugną. Štai šis dugnas ir skirtas šilumos
sklaidai pagerinti.
Dar viena, mano nuomone, neigiama šių puodų savybė - labai didelis
svoris. Netgi tušti jie sveria tikrai nemažai, ne visada
silpnesnis virėjas/-a gali net ir pakelti. Taigi, jei esate
fiziškai silpnesnis/-ė, galbūt reikėtų paieškoti
kitos medžiagos puodų.
Beje, visos trys straipsnio pradžioje išvardintos firmos puodus gamina
būtent iš nerūdijančio plieno.
Ruošiantis rašyti šį rašinį apklausėme skirtingus žmones, pradedant
paprastomis namų šeimininkėmis ir baigiant salonų
darbuotojais. Daugelio nuomone, būtent šie puodai yra geriausi. Apie
šiuos puodus Lietuvoje sklando mitai,
kad ruošiant maistą juose nereikia nei riebalų, nei
prieskonių. Kepamos/verdamos daržovės ar mėsa išlaiko tiek savo turinį, tiek
formą. Jie nesideformuoja net palikti ant ugnies be priežiūros,
juose nepridega maistas, jie taupo energiją ir t.t. Ne vienas vartotojas
prisiekinėjo, kad nors šio tipo
puodai ir yra sąlyginai brangūs, bet juose paruoštas maistas yra gerokai
gardesnis. Beje, mano eksperimentai kepti mėsą
Berghoff keptuvėje baigėsi nelabai sėkmingai: mėsa susitraukė ir prisvilo,
bet tai gali būti vien dėl to, kad
neperskaičiau vartotojo instrukcijos prieš naudodamas.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis nerūdijančio plieno puodus: visų
pirma į patį plieną. Jo būna įvairios kokybės,
bet šiuo atveju rekomenduočiau rinktis tik aukščiausios klasės
produkciją (prastesnės kokybės plienas gali turėti
nuodingų priemaišų). Taigi "10/18 grade" plienas (dar kažkodėl vadinamas
medicininiu) būtų gera pradžia. Po to storas dugnas, rankenos, nebijančios
karščio (tai svarbu, jei planuojate šiuos puodus naudoti ir orkaitėje) bei
garantija.
Lietuvoje jau minėtų žinomų firmų produkcija kainuoja tikrai nemažai,
bet paieškojus galima rasti kinų gamybos
panašios kokybės plieno puodų už kelis kartus mažesnę kainą. Tiesa,
juos pasirinkus apie garantiją derėtų pamiršti (dažniausiai
pasitaikančios problemos: atšokęs dugnas bei nulūžusios rankenos ar
rankenėlės).
Geležiniai (cast-iron) puodai. Geležis - viena iš seniausiai naudojamų
medžiagų puodams. Pagrindinė tokių puodų teigiama
savybė - įkaitinta geležis ilgai išlaiko šilumą (nors lėtokai kaista).
Kadangi geležis lengvai reaguoja su rūgštimis, tokiuose puoduose negalima
ruošti jokių maisto produktų, kurie turi rūgščių.
Kita vertus, šiandieniniai žmonės geležies savo maisto racione turi per
mažai, todėl maistas, paruoštas tokiuose puoduose, netgi
naudingas sveikatai. Gerai apdirbti geležiniai puodai įgauna juodą spalvą,
tačiau jie lengvai sugeria kvapus, todėl rekomenduotina naudoti tik vienos
rūšies maisto gamybai. Iš geležies dažniausiai ir gaminamos keptuvės.
Jas išplovus būtinai reikia iššluostyti, nes geležis greitai
rūdija. Lietuvoje
dažnai sutinkami geležiniai puodai, padengti emale. Tokių puodų negalima
perkaitinti ir šiaip jiems reikia daugiau priežiuros.
Plieniniai (steel) puodai, tiksliau, keptuvės, daugeliui iš mūsų pažįstami
nuo jaunystės. Ta juoda keptuvė, kurioje mama kepdavo blynus,
tikriausiai buvo iš seno gero plieno. Plieniniai puodai pasižymi vidutine
šilumos sklaida, todėl juos
rekomenduotina naudoti tik orkaitėse, o verdant ant viryklės maistą, jį
teks dažniau maišyti. Taip pat šiuose puoduose nerekomenduojama
virti nieko rūgštaus, nes plienas gerai reaguoja su rūgštimi. Dar galima
pridėti, kad kai kurie plieniniai puodai padengiami emale.
Vyrauja toks teiginys, kad stiklo puodams būdinga tokia savybe:
juose ruoštas maistas tinka net alergiškiems žmonėms (stiklas neišskiria
į gaminamą maistą jokios pašalinės medžiagos). Taip pat jis gerai praleidžia šilumą,
bet ją paskirsto netolygiai, todel rekomenduotina
stiklinius indus naudoti orkaitėse. Jie dažniausiai tinka ir mikrobangėms
krosnelėms.
Juos naudojant ant viryklės, virimo laikas pailgėja. Be to, norint pasiekti
geresnių
rezultatų, reikia dažnai maišyti. Nerekomenduojama stiklinių indų dėti ant
elektrinių kaitinimo elementų.
Perkant stiklinius puodus, reikia įsitikinti, kad jie tinkami kepimui orkaitėje
(oven-proof glass).
Nesvylantys puodai (non-stick). Kaip sako pats pavadinimas, pagrindinis
šių puodų privalumas - jie nesvyla (tiksliau, juos prisvilinti yra
sunkiau). Iš tiesų, tai tokie patys plieniniai/aliuminiai puodai, kurių
paviršius padengtas specialia medžiaga, kuri priklauso nuo gamintojo
(pirmosios rinkoje pasirodė nesvylančios keptuvės, padengtos
teflonu). Jei žadate pirkti šio tipo puodus, taip pat rekomenduočiau
rinktis žinomos firmos produkciją. Tokiu atveju jie tarnaus
ilgiau. Keliuose šaltiniuose radau minint, kad neprisvylantys puodai
tarnauja tik 2-5 metus. Manyčiau, kad tai labai priklauso nuo to, kaip jie
naudojami. Šių puodų ilgaamžiškumas labai sumažėja, jei jų paviršiai braižomi
metaliniais šaukštais ar lopetėlėmis. Perkaitinimas irgi labai trumpina
jų amžių. Renkantis reikėtų išsiaiškinti, kas slepiasi po tuo
nesvylančiu sluoksniu. Nagrinėjant šio tipo puodų/keptuvių poveikį
sveikatai, pati dengiamoji medžiaga yra visiškai inertiška. Ji nereaguoja
su maistu ir jei netyčia patenka į organizmą, tai iš jo išeina
nepakitusi. Vienintelis pavojus sveikatai - jei Jūs juos
perkaitinsite. Dauguma nesvylančių paviršių pagaminti iš medžiagų,
kurios, pasiekus 350 laipsnių temperaturą, pradeda skleisti nuodingas
medžiagas, galinčias dirginti kvėpavimo takus.
Šio tipo puodus ar keptuvę ir rekomenduotume rinktis.
Prieš porą metų rašinio autorius naudojo Tefall ultrabase ir buvo
labai patenkintas, kol jos nepavogė. Kartą net toks atsitikimas įvyko, kai
pamiršo užkaistus ryžius... trejoms valandoms (su stikline vandens).
Ryžiai sukepė, o puodui neliko net žymės (nors gal jis ir perkaito).
O šiaip viskas virdavo/kepdavo su minimumu riebalų.
Moliniai puodai šiuo metu nėra labai populiarūs, todėl prie jų ilgiau
neapsistosime. Galima paminėti tik tai, kad nerekomenduojama molinių puodų
maisto gamybai pirkti iš neaiškių šaltinių: tai gali būti kenksminga
sveikatai. Jei jau nusprendėte įsigyti molinukus, pirkite tik rimtoje
parduotuvėje ir reikalaukite sertifikatų, kad jie nekenksmingi sveikatai.
Aliuminiai puodai. Jie tarybiniais laikais buvo gana populiarūs. Aliuminis
pasižymi labai geru šilumos laidumu, todėl aliuminio
puodai greitai įšyla. Maisto ruošimui pakanka vidutinės temperatūros.
Aliuminis taip pat gerai anodizuojas - pasidengia neprisvylančiu
sluoksniu. Tai pagrindinės teigiamos savybės,
charakterizuojančios aliuminį. Neigiamos: viena - tai labai reaktyvus
metalas, todėl aliuminiai puodai visiškai netinka maisto, kuriame yra
rūgščių, gamybai. Pasaulyje sklando mitai, kad aliuminis gali sukelti
Alzhaimerio ligą, bet tiek medikai, tiek Alzhaimerio fondas šiuos
prietarus neigia. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, netgi
gamindami visą maistą aliuminio induose negausime daugiau nei 10-20
procentų aliuminio suvartojimo per dieną. Nepaisant to, renkantis
aliuminio puodus, rekomenduotina rinktis tik anodizuotą aliuminį. Tokie puodai
išlaiko visas teigiamas aliuminio savybes, o sukurtas apsauginis
sluoksnis panaikina neigiamas. Tiesa, tokius puodus reikėtų saugoti nuo
braižymo.
Jūsų minėtas titanas puodų gamybai yra vartojamas sąlyginai neseniai (iki
Tarybų sąjungos subyrėjimo titanas buvo vienas iš brangiųjų metalų).
Nei rašinio autoriui, nei kam nors iš jo pažįstamų neteko susidurti su titano
puodais. Internete radome kelis vartotojų atsiliepimus, kurie buvo
vienareikšmiškai teigiami, bet ką nors konkrečiai pasakyti nesiimsime.
Pabaigai: jei norite nekenksmingų ir ilgaamžių puodų, siūlytume juos
rinktis iš rimtų ir žinomų firmų produkcijos. Šios firmos privalo
palaikyti savo gerą vardą, dėl to gausite tiek garantiją ilgaamžiškumo, tiek galėsite
būti tikri, kad bent jau tų puodų įsigijimo metu jie buvo laikomi
visiškai nepavojingais sveikatai.
Kita vertus, didžiulis nerūdijančio plieno puodų papuliarumas kilęs dėl
intensyvios ir kartais įkyrios reklamos. Įvairūs pristatymai, prezentacijos
veikia žmones, o jei dar veikiamas afekto būsenos nuperkamas koks
komplektukas, už kurį vėliau išsimokoma tik per metus ar pusantrų.. ir kuris
tikriausiai viršyja mėnesio ar kelių algą.. sunku juo nesižavėti, visgi
kokie pinigai. Visi mes kažkiek reklamos aukos. Žiūrint į platesnį
pasaulį, negalima vienareikšmiškai teigti, kad nerūdijančio plieno puodai
vienintelis pasirinkimas. Bet čia Lietuva, čia lietūs lyja.
2003-09-17
|
|
|
